- kūturti
- 2 kū̃turti, -a, -o intr. 1. šiaip taip gyvuoti, laikytis, verstis: Ne gyvena, ale kū̃tura Als. Patys žemlionys, kuriems jomylistos buvo tėviškes užgreibusys, glaudės prie pilių ir tenai, preke versdamos, kūturo ir storastoms nepasidavė S.Dauk. Vienok ir taip rūstą dieną lietuviai ir žemaičiai, ant pelenų namų savo kiūtodami, norėjo dar liuosais kūturti ar mirti S.Dauk. 2. turtėti, kusti: Kū̃turti yra pragyventi, prakusti J. \ kūturti; prakūturti
Dictionary of the Lithuanian Language.